Dažniausiai užduodami klausimai

!!!Kad greičiau rastumėte ieškomą informaciją, siūlome naudotis naršyklės paieškos puslapyje funkcija, kuri pasiekiama paspaudus mygtukų kombinaciją Ctrl+F.

 

TURINYS

1. BENDRIEJI KLAUSIMAI

2. GAMINTOJAI IR IMPORTUOTOJAI

2.1. Apskaita

2.2. Sąvadas

2.3. Gamintojų ir importuotojų organizacijos

2.4. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius

3. ATLIEKŲ TVARKYTOJAI

3.1. Apskaita

3.2. Lydraščiai

3.3. Tarpvalstybiniai atliekų vežimai

3.4. MBA

3.5. Mišrios atliekos/ Sąvartyno ataskaitos

4. ATLIEKŲ DARYTOJAI

4.1. Apskaita

5. GAMINIŲ IR (AR) PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMĄ ĮRODANTYS DOKUMENTAI

 

Susijusių teisės aktų nuorodos:

Atliekų tvarkymo įstatymas

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas

Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės

Atliekų tvarkymo taisyklės

Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklės

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės

 

1. BENDRIEJI KLAUSIMAI

1.1. Ar produktų platintojai, apskaitydami į produktų platinimo vietas suneštas produktų atliekas, turi naudotis GPAIS?

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 27 punktu, produktų platintojai turi apskaityti priimtas produktų atliekas priimtų produktų atliekų apskaitos žurnale, kuriame turi būti nurodoma įrašo data, priimtų atliekų pavadinimas ir kodas, svoris (kilogramais) ir (ar) kiekis (vienetais), atliekų vežėjas ir atliekas apdorojanti įmonė, gamintojas ir importuotojas, kuriam perduodamos atliekos (įmonės pavadinimas, juridinio asmens kodas).

Produktų platintojai priimtas produktų atliekas apskaito savo vedamuose produktų atliekų apskaitos žurnaluose, todėl GPAIS šių atliekų apskaityti nereikia.

 

1.2. Ar GPAIS galima nustatyti, kad įgaliotas atstovauti subjektą GPAIS asmuo savo paskyroje nematytų kito įgalioto atstovauti subjektą GPAIS asmens kodą?

Taip, galima.

Įgaliotų subjekto atstovų asmens kodai GPAIS rodomi tik tam subjekto atstovui, kuris suteikiant įgaliojimą atstovauti subjektą GPAIS registruotas kaip Subjekto administratorius (pažymint varnelę „Subjekto administratorius“). Visiems kitiems subjekto atstovams GPAIS skiltyje "Subjekto informacija" nerodoma rubrika "Atstovai" ir jos informacija (įskaitant asmens kodus).

Subjekto administratorius ir Atstovai GPAIS turi iš esmės tas pačias teises (jiems prieinami tie patys GPAIS funkcionalumai), tik Subjekto administratorius turi papildomą teisę pridėti kitą asmenį, kuris galės atstovauti subjektą GPAIS.

 

1.3. Kaip GPAIS skaičiuojamas terminas „ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki planuojamo atliekų vežimo“?

GPAIS  terminas „ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki planuojamo atliekų vežimo“ skaičiuojamas ne vėliau kaip viena darbo diena prieš planuojamą atliekų vežimą (pvz., jei atliekas planuojama vežti antradienį, tai atliekų vežimo lydraštis turi būti suformuotas ne vėliau kaip pirmadienį iki vidurnakčio, t. y. iki 24:00 val.; jei atliekas planuojama vežti pirmadienį, tai atliekų vežimo lydraštis turi būti suformuotas ne vėliau kaip penktadienį iki vidurnakčio, t. y. iki 24:00 val.).

 

2. GAMINTOJAI IR IMPORTUOTOJAI
2.1. Apskaita

Pakuočių ir (ar) gaminių apskaitą GPAIS privalo vykdyti Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatyme apibrėžti  gamintojai ir (ar) importuotojai:

Visi pakuočių ir (ar) gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade GPAIS.

 

2.1.1. Ar galima pakuočių apskaitą vykdyti ne „prisirišant“ prie duomenų apie realizuotas, parduotas prekes, o pagal faktą, kiek panaudota konkrečių pakuočių pakavimui?

Kaip numatyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 31 punkte, jei gamintojo ir (ar) importuotojo įmonėje skaičiuojamas sunaudotų medžiagų balansas, periodiškai nurašant pakavimui panaudotas medžiagas, prekinių vienetų sąrašuose tokios sunaudotų medžiagų balanse nurodytos pakavimui panaudotos medžiagos apskaitomos kaip prekiniai vienetai.

Pavyzdžiui, prekinis vienetas – kartoninė dėžė 60x40x40 produkcijos pakavimui, šio prekinio vieneto pakuotė – vienkartinė neužstatinė popierinė dėžė. Jei per mėnesį produkcijos pakavimui sunaudota 100 tokių popierinių dėžių, pildant pakuočių apskaitos žurnalą kaip patiektas rinkai tokių prekinių vienetų kiekis (vnt.) nurodoma „100“.

Arba prekinis vienetas – vienkartinių indų gėrimams išsinešti 100 vienetų komplektas, šio prekinio vieneto pakuotė – vienkartiniai neužstatiniai plastikiniai puodeliai. Jei per mėnesį gėrimams išsinešti buvo sunaudota 1000 vienetų vienkartinių indų (t. y. 10 tokių indų komplektų), pildant pakuočių apskaitos žurnalą kaip patiektas rinkai tokių prekinių vienetų kiekis (vnt.) nurodoma „10“.

 

2.1.2. Ar prekinius vienetus galima grupuoti? Koks tada nurodomas prekinio vieneto kodas? Kas yra „Prekinis vienetas“?

Pasirinkimas, ką apskaityti prekiniu vienetu, priklauso nuo įmonės veiklos specifikos. Jei įmonė importuoja ir tiekia rinkai, perleidžia klientams prekes didesniais kiekiais, prekiniu vienetu gali (vertėtų) apskaityti prekių grupę (pvz., prekių siuntą). Kaip numatyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, nurodomas prekinio vieneto / gaminio, kuris supakuotas į šią pakuotę, kodas, arba specialus, unikalus kodas, skirtas identifikuoti šią pakuotę. Jei įmonė prekiniu vienetu apskaito, pvz., prekių siuntą, tuomet turėtų nurodyti tokį kodą, kuriuo ši siunta identifikuojama kituose įmonės dokumentuose. Jei tam tikrai prekių grupei supakuoti naudojama vienoda (identiška) pakuotė, tokias prekes galima „sugrupuoti“ ir apskaityti kaip tą patį prekinį vienetą. Jei įmonėje, kaip numatyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 31 punkte, skaičiuojamas sunaudotų medžiagų balansas, periodiškai nurašant prekių / produkcijos pakavimui panaudotas pakuotes, ir kaip prekiniai vienetai apskaitomos sunaudotų medžiagų balanse nurodytos pakavimui panaudotos pakuotės (pvz., prekinis vienetas – supakuotos produkcijos kartoninė dėžė, šio prekinio vieneto pakuotė – vienkartinė neužstatinė popierinė dėžė), grupuoti galima tas prekių / produkcijos pakavimui panaudotas neužstatines pakuotes, kurios yra ne tik tokio paties tipo (vienkartinė, daugkartinė), tokios pat medžiagos rūšies bei kategorijos (prekinė, grupinė, transporto), galimybės perdirbti (perdirbama, neperdirbama), bet ir tokio paties svorio.

Vienareikšmiškai apibrėžti, kas laikytina prekiniu vienetu neįmanoma. Prekinio vieneto samprata, įdiegus GPAIS, nesikeičia – ką įmonė dabar apskaito (ir apskaitė nuo 2005 m.) kaip prekinį vienetą, tą apskaitys ir pradėjus veikti GPAIS.

 

2.1.3. Ar galima vesti sąskaitas faktūras ar krovinius su nurodyta pakuote? 

Jei sąskaitoje išvardintos visos pakuotės su jų svoriais (ne bendras visų pakuočių bruto ir neto, o pvz., popierinės dėžės - X kg, plastikinė plėvelė Y kg ir pan.), tuomet galima prekiniu vienetu nurodyti prekių siuntą.

 

2.1.4. Kokią datą gali nurodyti įmonės gaminių/pakuočių apskaitoje „Tiekimo rinkai data“, jei apskaita vedama ne kasdien, o už tam tikrą laikotarpį (pvz.: mėnesį)?

Jei apskaita vedama ne kasdien, o už tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, 2018 m. sausio mėn.), skiltyje „Tiekimo rinkai data“ turi būti nurodyta to laikotarpio paskutinės dienos data (pavyzdžiui, 2018-01-31).

 

2.1.5. Kaip vesti pakuočių apskaitą, kai vieno prekinio vieneto pakuotės svoris yra mažesnis nei 1 g ir jei prekinio vieneto stambinti negalima (pvz.: parduodama po vieną prekinį vienetą)?

Kadangi neprašoma nurodyti kiekvieno prekinio vieneto realizavimą pagrindžiančio dokumento, nedraudžiama „stambinti“ prekinių vienetų, jei vieno gaminio pakuotė yra labai lengva. Įmonei reikėtų vadovo patvirtintoje pakuočių apskaitos tvarkoje tai apsirašyti ir nurodyti, kad „stambinant“ prekinį vienetą naudojamas subendrintas kodas zzz tų sugrupuotų gaminių/prekių, kurios kituose įmonės dokumentuose identifikuojamos kodais xxx ir yyy.

 

2.1.6. Kaip apskaityti daugkartinę pakuotę, kuri importuojama, išpakuojama savoms reikmėms ir dalis tokios pakuotės vėliau panaudojama savų prekių supakavimui ir išleidimui į vidaus rinką?

Importuotas kiekis, kuris išpakuojamas, apskaitomas kaip importuota ir patiekta rinkai daugkartinė pakuotė, išpakavus susidariusios tuščios daugkartinės – kaip susigrąžinta daugkartinė pakuotė, išpakuota pakuotė, kuri panaudota savo prekių supakavimui, kurios pateikiamos vartojimui – kaip pagaminta ir patiekta rinkai daugkartinė pakuotė.

 

2.1.7. Kaip apskaityti pakuotę, kai prie prekinio vieneto yra pakuotė ir ta, kuri išleidžiama perleidžiama kitam asmeniui, ir ta, kuri sunaudojama savoms reikmėms (pvz.: kuri dalis bus skirta savoms reikmėms iš anksto nežinoma).

Atskiru prekiniu vienetu apskaitomos prekių siuntos, kurios tikėtina išpakuojamos / perpakuojamos prieš pateikiant jas klientams, t. y. jų pakuotė sunaudojama savo reikmėms, ir atskiru prekiniu vienetu apskaitomos atskiros prekės, kurios pateikiamos vartojimui (perleidžiamos kitam asmeniui).

 

2.1.8. Kaip apskaitoje nurodyti susigrąžintą pakuotę kai grąžinimai yra skirtinguose apskaitos pildymo laikotarpiuose (pvz.: ketvirčiuose ar net metuose)?

Susigrąžintas daugkartines pakuotes GPAIS reikia apskaityti kaip atskirą prekinį vienetą – kaip susigrąžintą tuščią pakuotę, o pildant žurnalą ir pasirinkus šį prekinį vienetą (susigrąžinta daugkartinė pakuotė) gavimo būdą reikia pasirinkti „susigrąžinta“. Duomenys apie susigrąžintą daugkartinę pakuotę pildomi to laikotarpio apskaitos dokumente, kokiu laikotarpiu įvykdytas faktinis daugkartinės pakuotės susigrąžinimas.

 

2.1.9. Ką reiškia teisės aktuose nustatyta pareiga vykdant gaminių ir (ar) pakuočių apskaitą atitinkamo kalendorinio metų ketvirčio gaminių apskaitos žurnalą pildyti „ne rečiau kaip kartą per mėnesį“?

Ne rečiau kaip kartą per mėnesį pildomas atitinkamo kalendorinio metų ketvirčio apskaitos žurnalas reiškia, kad kiekvieną mėnesį turi būti atliekamas bent vienas įrašas apie per atitinkamą laikotarpį (pvz., per 2 savaites, per kalendorinį mėnesį ir pan.) patiektus gaminius ir (ar) pakuotes.

 

2.1.10. Kokiais kodais apskaitoma išleidžiama į rinką daugkartinė bei grąžinama tuščia pakuotė (pvz.: medinė)?

Susigrąžintas daugkartines pakuotes GPAIS reikia apskaityti kaip atskirą prekinį vienetą – kaip susigrąžintą tuščią pakuotę, o pildant žurnalą ir pasirinkus šį prekinį vienetą (susigrąžinta daugkartinė pakuotė) gavimo būdą reikia pasirinkti „susigrąžinta“. Daugkartinės pakuotės, pvz., žymimos 44 kodu, patiektas rinkai kiekis turi būti įrašomas į mokesčio deklaracijos formos FR0524 17 ar 18 langelį (priklausomai nuo to, koks patiektos rinkai pakuotės gavimo būdas „pagaminta“ ar „importuota“ buvo pažymėtas žurnale GPAIS), o susigrąžintos tuščios daugkartinės pakuotės kiekis, kuris žurnale GPAIS buvo nurodytas kaip tuščia 04 kodu žymima pakuotė, kurios gavimo būdas „susigrąžinta“, įrašomas į deklaracijos 20 langelį.

 

2.1.11. Kaip yra su gaminių/prekinių vienetų kodų atsekamumu (teisės akto reikalavimas), kai vienais kodais įmonė prekes importuoja, vėliau juos keičia, grupuoja ir pan.?

Kaip numatyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, nurodomas prekinio vieneto / gaminio, kuris supakuotas į šią pakuotę, kodas, arba specialus, unikalus kodas, skirtas identifikuoti šią pakuotę. Jei įmonė prekiniu vienetu apskaito, pvz., prekių siuntą, tuomet turėtų nurodyti tokį kodą, kuriuo ši siunta identifikuojama kituose įmonės dokumentuose.

Jei įmonė prekiniu vienetu apskaito, pvz., grupę prekių, kurių kiekviena turi skirtingus kodus kituose įmonės dokumentuose, įmonė turėtų vadovo patvirtintoje pakuočių apskaitos tvarkoje tai apsirašyti ir nurodyti, kad konkrečiam prekiniam vienetui, sugrupuotam iš konkrečios prekės, kuri kituose įmonės dokumentuose identifikuojama kodu yyy, ir kitos konkrečios prekės, kuri kituose įmonės dokumentuose identifikuojama kodu zzz, naudojamas subendrintas kodas xxx.
 

2.1.12. Kaip pakuočių ataskaitoje atskirti tuščių grąžintinų pakuočių kiekius nuo tiektų į rinką naujų tuščių pakuočių kiekio (nes jų kodai bus vienodi), o reikės paskaičiuoti susigrąžinimo procentą?

Susigrąžintas daugkartines pakuotes ir parduodamos naujas tuščias pakuotes reikėtų apskaityti kaip atskirus prekinius vienetas – pvz., prekinis vienetas „Susigrąžinta daugkartinė 30 l talpos metalinė statinė“ (rūšies kodas – 04) ir prekinis vienetas „Nauja pagaminta ir parduodama tuščia 5 l talpos daugkartinė metalinė statinė“ (rūšies kodas – 04). GPAIS pildant apskaitos žurnalą, pasirinkus prekinį vienetą „Susigrąžinta daugkartinė 30 l talpos metalinė statinė“ gavimo būdas nurodomas „Susigrąžinta“, pasirinkus prekinį vienetą vienetas „Nauja pagaminta ir parduodama tuščia 5 l talpos daugkartinė metalinė statinė“ gavimo būdas nurodomas „Pagaminta“. Tiek kalendorinių ketvirčių suvestinėse, tiek metinėje ataskaitoje šių prekinių vienetų duomenys bus sumuojami atskirai: ketvirčių suvestinėse duomenys sumuojami atskirai pagal kiekvieną prekinį vienetą, metinėje ataskaitoje sumuojant duomenis pagal medžiagos rūšį atskirai apskaičiuojamas ir atskirame stulpelyje nurodomas pagamintas ir patiektas tuščios pakuotės kiekis ir atskirai apskaičiuojamas ir atskirame stulpelyje nurodomas susigrąžintos pakuotės kiekis.

 

2.1.13. Ką laikyti prekiniu vienetu? Ar prekinius vienetus galima grupuoti? Koks tada nurodomas prekinio vieneto kodas?

Prekinio vieneto samprata įdiegus GPAIS nesikeičia – ką įmonė kaip prekinį vienetą apskaitė ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais (pradedant 2005 m.), tą turėtų / vertėtų apskaityti kaip prekinį vienetą ir pradėjus veikti GPAIS. Pasirinkimas, ką apskaityti prekiniu vienetu, priklauso nuo įmonės veiklos specifikos. Jei įmonė importuoja ir tiekia rinkai, perleidžia klientams prekes didesniais kiekiais, prekiniu vienetu gali (vertėtų) apskaityti prekių grupę (pvz., prekių siuntą). Kaip numatyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, nurodomas prekinio vieneto / gaminio, kuris supakuotas į šią pakuotę, kodas, arba specialus, unikalus kodas, skirtas identifikuoti šią pakuotę. Jei įmonė prekiniu vienetu apskaito, pvz., prekių siuntą, tuomet nurodomas toks kodas, kuriuo ši prekių siunta identifikuojama kituose įmonės dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, pakuočių apskaitoje pateikti duomenys ir informacija turi būti pagrįsti informacija pateikta kituose įmonės dokumentuose, patvirtinančiuose pakuočių buvimą ir judėjimą, šiuo atveju tuose įmonės dokumentuose, pagal kuriuos identifikuojamas prekinis vienetas ir kaip prekinio vieneto kodas naudojamas prekių siuntos kodas, turėtų būti išvardintos visos šios prekių siuntos pakuotės su jų svoriais (ne bendras visų siuntos pakuočių svoris, o išvardintos atskiros siuntoje esančios pakuotės ir jų svoriai, pvz., popierinės dėžės - X kg, plastikinė plėvelė – Y kg ir pan.). Jei tam tikrai prekių grupei supakuoti naudojama vienoda (identiška) pakuotė, tokias prekes galima „sugrupuoti“ ir apskaityti kaip tą patį prekinį vienetą. Jei įmonėje, kaip numatyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 31 punkte, skaičiuojamas sunaudotų medžiagų balansas, periodiškai nurašant prekių / produkcijos pakavimui panaudotas pakuotes, ir kaip prekiniai vienetai apskaitomos sunaudotų medžiagų balanse nurodytos pakavimui panaudotos pakuotės (pvz., prekinis vienetas – supakuotos produkcijos kartoninė dėžė, šio prekinio vieneto pakuotė – vienkartinė neužstatinė popierinė dėžė), grupuoti galima tas prekių / produkcijos pakavimui panaudotas neužstatines pakuotes, kurios yra ne tik tokio paties tipo (vienkartinė, daugkartinė), tokios pat medžiagos rūšies bei kategorijos (prekinė, grupinė, transporto), galimybės perdirbti (perdirbama, neperdirbama), bet ir tokio paties svorio.

 

2.1.14. Kaip apskaityti, kiek įmonėje susidariusių pakuočių atliekų sudarė sunaudotos savoms reikmėms pakuočių atliekos, jei įmonė prekes ne tik importuoja, bet ir įsigyja iš kitų asmenų Lietuvoje, o atliekų tvarkytojui perduodamos bendrai sukrautos įmonės sandėlyje išpakuotų tiek importuotų, tiek iš kitų asmenų Lietuvoje įsigytų prekių pakuotės?

Koks kiekis iš atliekų tvarkytojui perduotų pakuočių atliekų – sunaudotų savo reikmėms pakuočių atliekos, o koks – kitos nekomunalinių atliekų sraute susidariusios pakuočių atliekos, galima identifikuoti pagal prekių įsigijimo / realizavimo dokumentus ir prekinių vienetų apskaitą GPAIS: kadangi išpakavus / perpakuojant iš užsienio įsigytas prekes susidaro savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekos, o išpakavus / perpakuojant iš įmonių Lietuvoje įsigytas prekes – kitos nekomunalinių atliekų sraute susidarančios pakuočių atliekos, susidaręs savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų kiekis lygus pakuočių kiekiui, patiektam rinkai sunaudojant savo reikmėms.

 

2.1.15. Kas kiek laiko atnaujinti prekinių vienetų sąrašą, jei naujos prekės tiekiamos rinkai pvz., praktiškai kasdien (prekybos centras)?

Kaip nurodyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, prekinių vienetų pakuočių sąrašas papildomas nauju prekiniu vienetu, aprašant jo pakuotę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo tiekimo Lietuvos rinkai ar išvežimo (eksporto) dienos.

 

2.1.16. Ar reikia apskaityti iš kitų asmenų Lietuvoje įsigytas pakuotes?

Nereikia. Privaloma apskaityti tas pakuotes, kurias įmonė importavo, pagamino, panaudojo prekių / produkcijos pakavimui ir patiekė Lietuvos rinkai ar eksportavo.

 

2.1.17. Ar reikia vykdyti pakuočių apskaitą įmonėms, kurios Lietuvos rinkai per kalendorinius metus patiekia ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių?

Taip, reikia. Tokios įmonės atleidžiamos nuo pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą ir teikti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas (o tai reiškia ir nuo pareigos dalyvauti kolektyvinėje pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo schemoje, jei pakuotės perleidžiamos kitam asmeniui). Tačiau tokioms įmonėms išlieka pareiga užsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade ir vykdyti pakuočių apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka.
 

2.1.18. Kokia data turi būti nurodoma laukelyje „tiekimo rinkai data“ (pvz., kokia rašoma vedant periodais ar taisant duomenis)?

Jei apskaita vedama ne kasdien, o už tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, 2018 m. sausio mėn.), skiltyje „Tiekimo rinkai data“ turi būti nurodyta to laikotarpio paskutinės dienos data (pavyzdžiui, 2018-01-31).
 

2.1.19. Kaip apskaityti daugkartinę pakuotę kurioje prekės atvažiavo į Lietuvą, ir kuri išpakavus grąžinama užsienio tiekėjui?

Importuotas kiekis, kuris išpakuojamas, apskaitomas kaip importuota ir patiekta rinkai daugkartinė pakuotė; išpakavus susidarę tuščios daugkartinės pakuotės – kaip susigrąžinta daugkartinė pakuotė; išpakuota pakuotė, kuri grąžinama užsienio tiekėjui – kaip eksportuota tuščia daugkartinė pakuotė.

 

2.1.20. Ar gali įmonė GPAIS kaip prekinį vienetą nurodyti visas tos rūšies pakuotes (pvz., prekinis vienetas - plastikinė prekinė pakuotė), o ne įmonės parduodamą supakuotą produkciją (kiekvienos prekės pakuotę)?

Pakuočių apskaitos vykdymo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta (taisyklių 39.1 ir 41.1 papunkčiai), kad vykdant pakuočių apskaitą naudojantis GPAIS turi būti nurodomas prekinio vieneto pakuotės kodas, nurodant unikalų, nesikartojantį prekinio vieneto, kuris supakuotas į šią pakuotę, kodą, naudojamą šiam prekiniam vienetui identifikuoti buhalterinėje apskaitoje ir kituose įmonės dokumentuose, arba unikalų, nesikartojantį kodą, skirtą identifikuoti šią konkrečią pakuotę, kuris privalo sutapti su buhalterinėje apskaitoje ir kituose įmonės dokumentuose šiai pakuotei identifikuoti naudojamu kodu. Vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato už pakuotes sistema, atveju nurodomas pakuotės brūkšninis kodas (taisyklių 46 punktas). Be to, turi būti nurodoma pakuotės rūšis pagal medžiagą ir pakuotės rūšies kodas (taisyklių 39.3, 39.4, 41.3 ir 41.4 papunkčiai), pakuotės kategorija (taisyklių 39.5, 41.5 papunkčiai), vienkartinių pakuočių atveju – galimybė perdirbti šią pakuotę jai tapus atlieka (taisyklių 39.3 ir 46.3 papunkčiai).

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse taip pat nurodyta (taisyklių 34 punktas), kad pakuočių apskaitoje pateikti duomenys ir informacija turi būti pagrįsti informacija, pateikta kituose įmonės apskaitos dokumentuose, pirkimo – pardavimo dokumentuose, prekių įvežimo (importo) į Lietuvos Respubliką ir išvežimo (eksporto) iš Lietuvos Respublikos dokumentuose, transportavimo dokumentuose ir kituose dokumentuose, patvirtinančiuose pakuočių buvimą ir judėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visų tos pačios medžiagos rūšies ir kategorijos pakuočių laikymas vienu prekiniu vienetu, negalimas.

Tokie Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai pagrįsti ir susieti pakuočių apskaitoje nurodomus pakuočių duomenis su duomenimis ir informacija, pateikta kituose įmonės apskaitos dokumentuose, sudaro sąlygas ne tik kaupti teisingus, pagrįstus duomenis apie pakuočių dinamiką (importas, gamyba Lietuvoje, tiekimas Lietuvos rinkai, eksportas) ir sumažinti neatitikimų, klaidų tikimybę, bet ir prognozuoti potencialiai susidarantį kiekį pakuočių atliekų, kurios turėtų būti sutvarkytos.

 

2.1.21. Kaip  GPAIS parodyti sugrąžintas supakuotas prekes (kurios buvo patiektos klientui, bet vėliau grąžintos tiekėjui)?

Prekių grąžinimas GPAIS atskirai nerodomas.

Yra ne vienas būdas, kaip apskaityti tik tiek prekinių vienetų, kiek jų patiekta:

  • jei prekės grąžintos to paties ketvirčio laikotarpiu, koreguoti einamojo ketvirčio žurnalo atitinkamą įrašą (kur buvo pateikti duomenys apie patiektą šio prekinio vieneto kiekį);
  • jei prekės grąžintos kitą ketvirtį nei buvo patiektos, koreguoti praėjusio ketvirčio žurnalo įrašą (teks nurodyti koregavimo priežastį);

arba

- artimiausio ketvirčio žurnale nurodyti mažesnį prekinių vienetų kiekį atsižvelgiant į tai, kiek tokių pačių prekių (prekinių vienetų) grįžo (grąžinta).

 

2.1.22. Ar reikia vykdyti pakuočių apskaitą, jei įmonė importuoja supakuotas prekes ir neišpakavusi jas eksportuoja?

Vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7-1 straipsnio 2 dalimi, nuo pareigos registruotis (naudojantis GPAIS) Gamintojų ir importuotojų sąvade ir vykdyti pakuočių apskaitą atleidžiama:
1) jeigu įmonė pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neprivalo būti registruota pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja (netaikoma gamintojams ir importuotojams, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia gaminius, supakuotus į pakuotę, kuriai pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalį taikoma užstato sistema);
2) toms per ataskaitinį laikotarpį įmonės importuotoms prekėms (supakuotiems gaminiams), kurios pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neapmokestinamos importo PVM.
Atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, reglamentuoti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.ED68997709F5/qwPxvwajOY) V skyriuje.


Jei įmonei netaikytini minėti punktai, ji turi registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade ir vykdyti pakuočių apskaitą naudojantis GPAIS.

 

2.1.23. Importuojamos prekės ant 10 daugkartinių medinių padėklų, prekės nuo visų padėklų nukraunamos, 3 mediniai padėklai a) su prekėmis arba b) be prekių eksportuojami, 7 padėklai pakrauti prekėmis patiekiami vidaus rinkai. Kaip vykdyti padėklų apskaitą GPAIS?

Padėklus rekomenduojame GPAIS apskaityti kaip atskirus prekinius vienetus, nesusiejant jų apskaitos su kitomis įmonėje apskaitomomis pakuotėmis. Rekomenduojami žingsniai vykdant apskaitą GPAIS:

  1. Prekinių vienetų sąraše aprašomi 2 padėklai:
  • prekėmis užpildytas padėklas, kurio pavadinimas, pvz., „Pripildytas daugkartinis padėklas“, toliau pasirenkama: tipas – Daugkartinė neužstatinė, pakuotės kategorija – Transporto (tretinė), pakuotės rūšis – 48 - Medinė (antrinė) tretinė daugkartinė, prekinių vienetų skaičius pakuotėje – 1, pakuotės svoris, t – 1 padėklo svoris, pvz., 0,012 t. 
  • tuščias padėklas, kurio pavadinimas, pvz., „Tuščias padėklas“, toliau pasirenkama: tipas – Daugkartinė neužstatinė, pakuotės kategorija – Nenurodoma, pakuotės rūšis – 08 - Medinė tuščia, prekinių vienetų skaičius pakuotėje – 1, pakuotės svoris, t – 1 padėklo svoris, pvz., 0,012 t. 
  1. Žurnale pildoma:
  • apie importuotus prekėmis užpildytus padėklus: pasirenkamas prekinis vienetas "Pripildytas daugkartinis padėklas", gavimo būdas – Importuota (įvežta), veiklos būdas – mažmeninė arba didmeninė prekyba, kiekis, vnt. – 10 vnt.;
  • apie susigrąžintus tuščius padėklus (įvertinus, kad prekių nukėlimas nuo padėklo reiškia padėklo susigrąžinimą): pasirenkamas prekinis vienetas „Tuščias padėklas“, gavimo būdas – Susigrąžinta, veiklos būdas – mažmeninė arba didmeninė prekyba, kiekis, vnt. – 10 vnt.;
  • apie 3 eksportuotus padėklus: pasirenkamas prekinis vienetas „Tuščias padėklas“, jei eksportuojami tušti padėklai, arba "Pripildytas daugkartinis padėklas", jei eksportuojamas prekėmis užpildytas padėklas, gavimo būdas – Pagaminta, veiklos būdas – Išvežimas iš LR rinkos, kiekis, vnt. – 3 vnt.;
  • apie 7 prekėmis užpildytus padėklus patiektus vidaus rinkai: pasirenkamas prekinis vienetas "Pripildytas daugkartinis padėklas", gavimo būdas – Pagaminta, veiklos būdas – mažmeninė arba didmeninė prekyba, kiekis, vnt. – 7 vnt. Pastaba: šie 7 padėklai lieka nesusigrąžinti, jei nesusigrąžinami iš klientų, kuriems buvo patiekti, ar jei neįsigyjami naudoti tušti padėklai iš, pvz., padėklų surinkimu užsiimančių įmonių.

 

2.2. Sąvadas

2.2.1. Kada gamintojas ir importuotojas (GII) gali registruodamasis GII sąvade pasirinkti kolektyvų atliekų tvarkymo organizavimo būdą?

GII, registruodamasis GII sąvade, gali pasirinkti kolektyvų atliekų tvarkymo organizavimo būdą tik tada, kai organizacija, kurios pavedimo davėjas yra GII, yra priskyrusi GII kaip pavedimo davėją GPAIS sistemoje. Kai organizacija priskiria GII kaip pavedimo davėja, GII registruodamasis GII sąvade ir rinkdamasis kolektyvų atliekų tvarkymo organizavimo būdą laukelyje „Licencijuota organizacija“ pasirenka organizaciją, kurios pavedimo davėjas yra GII.

 

2.2.2. Kuo skirias sąvokos „didmeninė prekyba“, „mažmeninė prekyba“, „nuotolinė prekyba“ registruojantis Gamintojų ir importuotojų sąvade? 

Sąvokų išaiškinimas:

- didmeninė prekyba – pardavimas pirkėjams, kurie perparduoda kitiems pirkėjams (pavyzdžiui, mažesniais kiekiais);

- mažmeninė prekyba – pardavimas (išskyrus nuotolinę prekybą) vartotojui;

- nuotolinė prekyba – apima visus atvejus, kai prekiautojas ir vartotojas sudaro sutartį pagal organizuotą nuotolinę pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, išskirtinai naudodamiesi viena ar daugiau nuotolinio ryšio priemonių (pavyzdžiui, užsisakant paštu, internetu, telefonu arba faksu).

 

2.2.3. Koks prekybos į LR vidaus rinką būdas yra, kai užsakoma prekė yra internetu, bet apmokama atsiimant prekybos centre? Reikalingos nuorodos į apibrėžimus (didmeninė, mažmeninė, nuotolinė) prekyba?

Kaip nurodyta GPAIS GII sąvado lange ir gaminių/pakuočių apskaitos lange pateikiamuose paaiškinimuose:

- didmeninė prekyba – pardavimas pirkėjams, kurie toliau pardavinėja (pavyzdžiui, mažesniais kiekiais);

- mažmeninė prekyba – pardavimas (išskyrus nuotolinę prekybą) vartotojui;

- nuotolinė prekyba – apima visus atvejus, kai prekiautojas ir vartotojas sudaro sutartį pagal organizuotą nuotolinę pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, išskirtinai naudodamiesi viena ar daugiau nuotolinio ryšio priemonių (pavyzdžiui, užsisakant paštu, internetu, telefonu arba faksu). Klausime nurodytas atvejis GPAIS laikytinas nuotoline prekyba.

 

2.2.4. Kokius atsakomybės būdus nurodyti GII, kurie tiekia į rinką mažiau nei 0,5 t pakuočių ir jiems mokėjimo prievolės nėra?

Tokiu atveju atsakomybės įgyvendinimo būdas nurodomas „Individualiai“, jei pakuotės tiekiamos sunaudojant savo reikmėms. Jei nurodytu atveju pakuotės tiekiamos perleidžiant kitam asmeniui, atsakomybės įgyvendinimo būdas nurodomas „Mokesčio mokėjimas“.

 

2.2.5. Klaida registruojant GII kolektyvinę atsakomybę:

Kolektyvinės atsakomybės pavedimas neatitinka prašyme nurodytų duomenų

 

2.3. Gamintojų ir importuotojų organizacijos

 

 

2.4. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius

 

 

3. ATLIEKŲ TVARKYTOJAI
3.1. Apskaita

Atliekų tvarkymo apskaitą GPAIS privalo vykdyti šie atliekų tvarkytojai:

 

  • vykdantys atliekų apdorojimą;
  • vykdantys atliekų išvežimą (eksportą) iš Lietuvos Respublikos ir (ar) įvežimą (importą) į Lietuvos Respubliką;
  • atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikantys ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus;
  • surenkantys ir (ar) vežantys atliekas;
  • prekiautojai atliekomis ir (ar) tarpininkai.

 

3.2. Lydraščiai

 

3.2.1. Kada vežant atliekas nereikia formuoti lydraščio?

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 43 punktu: Lydraštis nepildomas, kai atliekų surinkėjas netiesiogiai (pvz., mišrių komunalinių atliekų vežimo atveju; atliekų surinkamo apvažiavimo būdu iš gyventojų, produktų platintojų, pakuočių pardavėjų atveju) gautas atliekas iš atliekų turėtojų, kurie neprivalo turėti rašytinės formos sutarties dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, veža atliekas apdorojimui.

 

3.3. Tarpvalstybiniai atliekų vežimai

 

3.3.1. Dėl tarpininko duomenų pildymo VII priedo formoje:*

Reglamente Nr. 1013/ 2006 nustatyta, kad: tarpininkas – tai bet kuris asmuo, organizuojantis atliekų naudojimą ar šalinimą kitų vardu, įskaitant tuos tarpininkus, kurie nepradeda atliekų valdyti, ir kaip nurodyta Direktyvos 2006/12/EB (naujas Nr. 2008/98/EB) 12 straipsnyje.

Vadovaujantis reglamento Nr. 1013/2006 18 str. reikalavimais, vežimą organizuojantis išsiuntimo šalies jurisdikcijai priklausantis asmuo užtikrina, kad vežamas atliekas lydėtų VII priede nurodytas dokumentas.

Atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą:

1) Tarpininkas laikomas atliekų vežimą organizuojančiu asmeniu, taigi, jis turi priklausyti išsiuntimo šalies jurisdikcijai.

2)  Tarpininkas turi būti raštiškai įgaliotas atliekų gamintojo ar surinkėjo veikti pastarojo vardu organizuojant vežimą.

3)  Tarpininkas, kaip vežimą organizuojantis asmuo, pildydamas VII priedo formą, 1 langelyje nurodo savo duomenis.

Reglamento Nr. 1013/2006 IC priedo pildymo instrukcijoje nurodyta, kad tik tam tikru atveju tarpininkas gali būti nurodomas kaip atliekų importuotojas/ gavėjas (t. y. 2 langelyje): „norėdamas būti gavėju, tarpininkas  turi priklausyti paskirties šalies jurisdikcijai ir siunčiamos atliekos turi jam priklausyti atliekų siuntos pristatymo į paskirties šalį metu arba jis turi turėti teisę kokiu nors kitu teisiniu būdu kontroliuoti tas atliekas“.  Tokiu atveju, 7 langelyje nurodyta atliekų naudojimo įmonė ar laboratorija turėtų būti toje pačioje šalyje kaip ir šis tarpininkas, nurodytas 2 langelyje.

Atkreipiame dėmesį:

·18 str. nurodyta sutartis turi būti pasirašoma tarp vežimą organizuojančio asmens ir atliekų importuotojo/ gavėjo. 

·VII priedo  užpildytą formą iki vežimo pradžios turi pasirašyti vežimą organizuojantis asmuo.

*analogiški reikalavimai taikomi ir prekiautojams atliekomis (prekiautojas – tai bet kuris asmuo, atliekantis pagrindinį vaidmenį perkant ir paskui parduodant atliekas, įskaitant tuos prekiautojus, kurie nepradeda atliekų fiziškai valdyti, ir kaip nurodyta direktyvos 2006/12/EB (naujas Nr. 2008/98/EB) 12 straipsnyje.

 

3.3.2. Ar galima užpildyti ir atsispausdinti VII priedo formą rusų kalba, nes to prašo įmonės partneriai?

VII priedo formą reikėtų pildyti vadovaujantis 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – Reglamentas Nr. 1013/2006) reikalavimais. Reglamento Nr. 1013/2006 27 straipsnyje nustatyta, kad visi dokumentai, pranešimai, informacija pagal Reglamentą Nr. 1013/2006 pateikiami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms priimtina kalba. Jei atitinkamos kompetentingos institucijos paprašo, pranešėjas pateikia autentišką (-us) vertimą (-us) į šioms institucijoms priimtiną kalbą.

Atliekų tarpvalstybinių vežimų tvarkos aprašo  6 punkte nustatyta, kad  Reglamento Nr. 1013/2006 IA, IB, VII priedų formos pildomos lietuvių ir anglų kalbomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje VII priedo ir kitos tarpvalstybinių atliekų vežimų dokumentų formos pildomos lietuvių ir anglų kalbomis; pildymas rusų kalba nenumatytas.

Įmonė gali įvykdyti partnerių prašymą pateikdama autentišką VII priedo formos vertimą į rusų kalbą.

 

3.4. MBA

 

3.5. Mišrios atliekos/ Sąvartyno ataskaitos

<p> 

 

4. ATLIEKŲ DARYTOJAI
4.1. Apskaita

Atliekų susidarymo apskaitą GPAIS turi vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ir pagal suteiktus įgaliojimus atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre) (toliau – atskiri įmonių padaliniai (skyriai)), atitinkantys bent vieną iš nurodytų kriterijų:

  • kurie pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, vykdomai ūkinei veiklai privalo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimą arba pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, vykdomai ūkinei veiklai privalo gauti Taršos leidimą ir kurių veikloje per kalendorinius metus susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus pavojingas komunalines atliekas) ir (ar) daugiau nei 6 tonos nepavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos, kurios nurodytos Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyriuje  (toliau – atliekų sąrašas), pažymėtų atliekų kodu 20 03 01);
  • kurių veikloje per kalendorinius metus susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus pavojingas komunalines atliekas) ir (ar) daugiau nei 12 tonų nepavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kodu 20 03 01);
  • kurios atlieka transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, kai šios veiklos vykdymo metu susidaro atliekos;
  • kurios turi 10 ir daugiau darbuotojų ir vykdo žmonių ir (ar) gyvūnų sveikatos priežiūros ir (ar) vaistinių, ruošiančių ir (ar) parduodančių vaistus, veiklą, kai šios veiklos vykdymo metu susidaro atliekos;
  • kurių veikloje susidaro alyvos atliekos;
  • kurios įpareigotos vykdyti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, numatytą atliekų apskaitą;
  • kurios vykdo maisto gamybos (ruošimo) (viešbučiai, moteliai, restoranai, kavinės, kitos viešojo maitinimo ir maisto gamybos įstaigos) ir (ar)  maisto prekybos (didmeninės ar mažmeninės prekybos ir kitos maisto prekybos įstaigos) veiklą ir kuriose per kalendorinius metus susidaro daugiau nei 5 tonos viešojo maitinimo (maisto) atliekų ir (ar) vartoti netinkamų maisto produktų atliekų;
  • pakuotes savoms reikmėms sunaudojantys gamintojai ir importuotojai, privalantys vykdyti pakuočių apskaitą  Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.  348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

5. GAMINIŲ IR (AR) PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMĄ ĮRODANTYS DOKUMENTAI

 

5.1 Tuo atveju, kai gaunate pranešimą "Surinkėjas/mišrių komunalinių atliekų apdorotojas neturi teisės gauti 2018 įrodančio dokumento dėl Pakuotės X", Jums reikia pasitikrinti koks veiklavietės adresas yra įrašytas į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą. Sąrašą galite rasti: http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=5b13ace7-3b64-498f-b04e-c3f1b5d1f647

 

5.2. Kadangi vieno kiekio pateikimas dažniausiai lydimas 3-4 dokumentų per GPAIS (pvz. Eksportuotojas pateikia Rūšiuotojui, Rūšiuotojas – Surinkėjui, Surinkėjas – Organizacijai arba GII savo reikmėms), kyla klausimas, kurioje grandinės vietoje rašomas laikinas popierinis dokumentas? Ar visos grandinės procesas turi būti nurodomas popieriniame dokumente, ar pradžiai dokumentų pateikimo  veiksmai atliekami GPAIS ir tik galutinis dokumentas bus popierinės formoje?

Įrodantys dokumentai išduodami GPAIS grandinėje tol, kol leidžia GPAIS techninės galimybės. Nuo etapo, kai dėl sutrikimų ar kitų techninių kliūčių dokumento išrašyti per GPAIS nebėra galimybių – išrašomi laikinieji popieriniai dokumentai visuose tolimesniuose etapuose (‚nutrūkus‘ grandinei GPAIS – pereinama prie popierinių dokumentų ir per GPAIS nebeišrašoma).

Atsiradus GPAIS techninėms galimybėms, duomenys iš popierinių dokumentų turi būti suvedami į GPAIS.


5.3. Įmonė X yra gamintojas/importuotojas, taip pat atliekų tvarkytojas (logistikos sandėlyje tvarkomos antrinės žaliavos), taip pat tvarkytojas, kuris eksportuoja savoms reikmėms sunaudotą kartoninę ir plastikinę pakuotę ir turi teisę išrašyti šių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (kaip surinkėjas ir eksportuotojas).

Įrodantys dokumentai būtų skirti įmonei X  kaip gamintojui/importuotojui. GPAIS rengiant įrodantį dokumentą pasirenkame gavėją "GII", bet tuomet sistema prašo pateikti atliekų tvarkymo sutartį, kurios nėra, nes abi šalys yra tas pats juridinis asmuo.

Kaip reikėtų daryti šiuo atveju? Ar užregistruoti kažkokią fiktyvią sutartį, ar kažkaip kitaip išrašyti įrodantį dokumentą?

Tokiu atveju reikia GPAIS pridėti teisiškai galiojantį dokumentą (pvz. deklaraciją, pažymą ar kitos formos dokumentą), patvirtinantį, kad įmonė kartu yra ir GII, ir atliekų tvarkytojas, sutvarkantis savoms reikmėms naudojamą pakuotę.

 

5.4. Ar gali įmonė GPAIS  pati sau išrašyt įrodantį dokumentą? Aktualu, kai įmonė yra ir atliekų darytojas ir atliekų tvarkytojas. Tokiu atveju GPAIS-e  įmonė (darytojas/GII) ir įmonė (tvarkytojas) bus registruojama tuo pačiu pavadinimu ir tuo pačiu įmonės kodu.

Taip, tokia galimybė GPAIS numatyta.

 

5.5. Atliekų tvarkytojai neseniai pradėjo teikti įrodančius dokumentus per GPAIS sistemą, dokumentuose nurodydavo sutvarkymo kainą be PVM. Dalis dokumentų jau yra patvirtinti. Tačiau pasirodžius tvarkos aprašo, kai negalima naudotis GPAIS sistema, pakeitimui pastebėjome, kad popieriniame dokumente tvarkymo kaina turi būti nurodoma su PVM. Prašau paaiškinkite kaip turėtume elgtis šiuo atveju, kai dalis dokumentų jau yra patvirtinti su tvarkymo kainomis be PVM ir galimybės atmesti bei pataisyti kainas GPAIS neturi? Taip pat patikslinkite, kokia kaina turi būti nurodoma įrodančiame dokumente (su PVM ar be PVM)?


Galima pasirinkti  - ar nurodyti su PVM, ar be. Rekomenduojame nurodyti tokią kainą (su PVM ar be PVM), kaip numatyta atliekų tvarkymo sutartyse.